ausis

ausìs sf. (4) 1. girdėjimo organas: Išorinė, išvidinė, vidurinė ausis P.Aviž. Ausiẽs grybas (grybelis Gs) Rm. Ausies kraštelis, spenelis, kramslys B. Ausų žiedas B. Ausių rakštelis (krapštukas) SD387. Man ausìs spengia K. Viena ausis užkrito, tik ūžia galvoj, tartum varpais skambina Skd. Viena ausimì neprigirdžiu Lp. Ans ausimis negirdi nu mažų dienų Skd. Duok aũsį – ką pasakysiu Klvr. Sakyk ausiñ Ds. Ir aš girdėjau savo ausià (pats girdėjau) BM105. Aũsį skauda, sarvaliuoja (pūliuoja) Gs. Ausis užtrenkiu B. Ne kartą pervėrė jo ausis rūstūs balsai brolių lietuvių S.Dauk. Levickas nenorėjo patikėti savo ausimis J.Avyž. Negalim to neskelbti, ką regėjom savo akimis ir ką girdėjom savo ausimis M.Valanč. Kurio žmogaus ausys tatai girdėt ... gali? DP161. Regi be akių kūno, girdi be ausių, dirba be rankų SPI96. Neturi nei akių, nei ausių̃ DP350. Anys nesibijo nei baidos išpažinti po ausių Herodo BPI156. Atsiliepia balsas ausyse SD128. Atėjo nuo jų garsas ausiump BtApD11,22. ^ Jis šuns ausìs turi – kas tik krepšt, i girdi Gs. Dvi turim ausì, o vieną burną, kad daugiaus klausytumėm, nekaip kalbėtumėm VP14. Blogos ausys gero žodžio neklauso LTR(Jnš). Ir sienos turi ausis . Klausyt reikia ne pilvu, bet ausimì Lp. Reikia pakaušy trečia ausìs pataisyt! (sakoma tam, kas neišgirsta) Pn. Pro vieną aũsį įėjo (atėjo VP39), pro kitą išėjo Sim. Per vieną ausį įlenda, per kitą išeit B. Mato užmokestį matys kaip savo ausį (negaus užmokesčio) Žem. Keiksmas pro burną išeina, pro ausį pareina J.Jabl. Patrūbyk man į ausį (nieko nepeši)! Vvr. Įeini kaip į ausį, nėr kur apsisukti (tokia maža troba) Vvr. Duok Dieve iš tavo burnos į Dievo ausį S.Dauk. Gyvena kaip Dievo ausy (visko turi) Sln. Ramu kaip Dievo ausỹ Btg. Anas dar būna kap meškos ausỹ Arm. Gyvena kap pas mešką už ausiẽs Krok.išorinė, kremzlinė girdėjimo organo dalis: Ausis ir veidą badė piktas šaltis T.Tilv. Pieną ėmė srėbti, net didžiosios jo ausys linkčiojo Žem. Didelės tavo aũsies (ausys) Zt. Kiaulės aũsys nulėzgusios Grg. Išsigandęs arklys skliaudo (karpo) ausis Tv. Arkliai ausim karpo (kraipo ausis į šalis), turbūt ką negera jaučia Alk. Suskliautęs ausis, smuko šalin Sim. Tu tylėk, ausis nuleidęs Lp. Ilgos aũsys kaip asilo Rm. Vilko aũsys stačios Prn. Kiškučio tik ausùkės regėtis iš rugių Arm. Ausikès nenušalk (vaikui) Klp. Kai nusuksiu ausį (už bausmę), tai žinosi nagų nekišti Grž. Šliukši vyžos ant kulnų ir šlikutis ant ausų JV242. Pradėjo peštis pusberniai, tai vyrai juos už ausų̃ išmetė lauk Gs. Per ausį duoti, siekti, mušti N. Kaip gausi per ausį, devynias bažnyčias pamatysi VP21. Užvežė jam gerai per aũsį, tai dabar žinos Gs. Prileido (davė, susvilino) plaštaką per ausį Rm. Užteršė jam vieną per ausį, tai jau daugiau jis nelįs Gs. Kad žiebė (skėlė) jam į aũsį, tas tįst i guli! Gr. Drožk (pilk) jam į ausį, kad netyli! Ėr. Kad pokštelėjo į ausį! Pn. Taip būčiau sušliojęs tau į ausį, kad na! . Kirsk ausiñ, kad lenda Kp. Tu man ausų̃ neskaldysi kitą kartą! Rm. Ausis nudraskysiu už tokį darbą Pn. ^ Ausys stačios, akys plačios, dantys it vargonai Pln. Ausìs rago nepasiekė ir nepasieks Varn. Ausys ragų neprilygsta (silpnas negali stipriam priešintis) Sch75. Ausys ragų nepritenka B. Bėga kaip ausiñ įkirptas Ds. Tau ausys kruta (sakoma meluojančiam) Pn. 2. klausa: Jis gerą ausį turi, greit nuklauso, kaip kiti gieda, ir pats pritaria Rm. Gieda iš ausiẽs (be gaidų) J.Jabl, Lnkv. 3. kibiro, katilo ar ąsočio, puodo, skrynios ir kt. ąsa: Ausìs trūko, ir viedras šulinin inlėkė . Kibiro lankas nukrito su ausimis Stak. Eidamas pro šalį, tarkštelėjo su klumpiu – ir nulėkė varinio (katilo) ausìs Grg. Numušei puodo aũsį, dabar už tos vienos nesmagu nuo ugnies nukelt Gs. Pasigriebę nešė jie riterių paveikslus, dideles vazas su ausimis J.Balč. Įpink ausìs į krežį Šts. ^ Juodas jautis už ausų pakartas (katilas) Pn.medinio indo aukštesnis šulas su skyle nešti: Aplūžo rėčkos ausìs Kb.Dv, Auk kilpa prie rogių pavažos ienai įkabinti.JnšM kilpa prie girnų miliniui įstatyti. 4. žieminės kepurės dalis, kuri uždengia ausis: Iš ko siūdinai tas ausìs, kad tokios šiltos? Up.kamanų akiūklis: Užmauk arkliui kamanas su ausìm, kad nesibaidytų Kp. 5. bato kilpa, už kurios užtraukiamas (užmaunamas) batas: Batų aũsys Ms. Susikišk ausìs į aulus Grg. Jau ausikė šitų batų yra ištrūkus Rs.Rs kilpelė, per kurią perkišamas klumpės šikšninis dirželis, kad geriau laikytųsi. 6. I adatos skylė siūlui įverti, ąsa, bulė: Nulaužiau adatos ausiùkę Šl. Nes pigiaus yra verbliūdui pereit per ausį adatos BtLuk18,25. Adatos ausýtė nulūžus Rm. 7. šakių, grąžto, kastuvo ir kt. dalis kotui įkalti: Nešk pas kalvį šakes ir liepk, kad pridėtų naują aũsį Sn. Kastuvo ausìs trūko . Grąžto ausis išsikėlė Pls. 8. Grg laivės dalis, į kurią įdedamas irklas iriantis. 9. žirklių, rakto žiedas: Geros žirklės, tik vienos ausiẽs nėra Gdl. Aũsys raktui reikalingos, kad geriau būtų ranka laikyt rakinant Grv.KI67 inkaro žiedas, už kurio jis pakabinamas. 10. medinių ar kaulinių peilio kriaunų apkaustymas iš galo, kur yra geležėlė: Tilink, žiūriu – peilio ausẽlė nušokus Jnšk. Nitas išsitraukė, ausẽlės nulakstė, ir nebesilaiko bigelė Kp. Geležinės [peilio] ausẽlės greit surūdija, geriau varinės Kp. 11. arpo šone lovelis, pro kurį išeina prastesni grūdai (pasturlakai): Žiūrėk, kiek ausinių iš [arpos] ausiẽs pribiro! Gs. Per aũsį daug gerų rugių išeina Rs. Grūdai pradėjo byrėt pro arpo aũsį, ne pro priešakį Rm. Grūdus iš ausiẽs pilk čionai – bus kiaulėm Pg. 12. staklių riestuvo rankena, už kurios suka, ragas: Riestuvo ausis nulūžo Grg. 13. tokia geležis, kuria sujungiamas volas su maniežo ir mašinos ratais: Ausìs sprogo, tai ir kulk kad nori! Al. 14. šoninė pusė įkarpo, į kurį spaudžiamas statomo namo sienojas: Nulūžo kreklių aũsys, ir stogas suluš Ds. [Šulo] ausis išskilo, ir nulėkė sija Ds. 15. toks raitytas taukuose ar svieste virtas tešlainis, žagarėlis: Imkit po aũsį, da atnešiu Gs. Pasidaryk prie arbatos užsikąst ausẽlių (ausiùkių) Gs. 16. plaučių ar širdies dalis: Plaučių aũsys Rm. Širdies aũsys Grnk. Širdies ausytė (auricula cordis) . 17. P žr. ausūnis.
◊ ausų̃ dúoti mušti per ausis: Kits būtų dãvęs už tokį darbą ausų̃, o mano žmogus ničnieko Skr.
ausų̃ gáuti būti mušamam per ausis: Gáusi ausų̃, nelįsk Gs.
aũsį įdúoti būti už ausies patampytam: Ko čia spardais, ar ne kumelys! – bara kita: – kojų nesulaikai... nori ausį įduoti Žem.
ausìs suskaitýti mušti, duoti per ausis: Ausis suskaitė S.Dauk.
aũsį (ausìs) išpū̃sti (išplė̃sti, ištem̃pti) įtempti dėmesį: Mergelė, ausis išpūtusi, klausėsi Žem. Išplėtusios ausis, klausėva vedvi, ką sako ans J. Būdavo, ausìs ištempę klausom Gs.
ausìs išū̃žti galvą iškvaršinti, neduoti ramybės: Neramūs vaikai visiem ausìs ìšūžia Gs. Tie nervingi žmonės man visai ausis išūžė .
ausimìs karpýti (pakarpýti) atidžiai klausytis (pasiklausyti): Karpýk ausim, maž ką nugirsi Ktk.
aũsį kreĩpti domėtis: Tas nė ausies nekreipa, ką vaikas šneka Krš.
aũsys liñksta
1. gėda klausytis: Ogi tos kalbelės apie babarnę taip gražios, net ausys linksta Žem.
2. baisu klausytis: Kiek senieji žmonės pripasakojo apie tokius kraugerius ponus – ausys linksta Žem. Net aũsys linksta, klausant tavo pasakojimo Šk.
3. apie godų, su apetitu valgymą: Valgo net ausys linksta Arm. Gardu negardu, o kemša neit ausys linksta Gs.
ausysè netèlpa negalima visko įsiklausyti: Šneka šneka, neit ausysè nètelpa Gs.
ausià nevèsti neklausyti: Anas i ausia neveda OG242.
ausìs nutrìnti sudrausti, suvaldyti: Čia Fokui nutrynė ponia ausis, nulaužė galybę Žem.
ausìs padė́ti (pastatýti) įtempti dėmesį: Alfonsas klausys padėjęs ausį Ps. Lietuvninkai, paklausykit, aukštyn ausis pastatykit O.
ausìs prakùlti (prikùlti, užkùlti); galvą išūžti, iškvaršinti: Ausis jau prikūlei … gana to skaitymo Žem. Tie visokie barniai, rietynės man ir ausis užkūlė Užv.
ausìs primelúoti pripasakoti nebūtų dalykų, prikalbėti melo: Jam ausis primeluoja ir apvagia BsPI153.
aũsys raĩtosi (kaĩsta) gėda klausytis: Ausys raitosi, tokių kalbų besiklausant Skd. Auses raitos tų tavo anikdotų besiklausant Krš. Kad ėmė sarmatyt, neit aũsys kaĩsta Gs.
ausìs skliaudýti
1. su baime klausytis: Kiti ponai ėmė ausis skliaudyti, suprato, jog čia jau šunybė pasidarė Žem.
2. stebėtis kieno kalba: O įlips į sakyklą – ausis tik skliaudyk, kai pradės griauti už degtinę, už vagystes, už apkalbas Žem.
3. atidžiai klausytis: Ausis taipogi skliaudyk neskliaudęs – nebegirdėti paukštelių meilingų balselių Žem.
ausysè stovė́ti nuolat girdėtis: Per gegužės mėnesį jos (varlės) iškurkia po balas – ausỹs stóvi Vb.
brangvỹną dúoda iš ausų̃ muša per ausis.
iki (lig, ligi) ausų̃ labai; daug: Jis ligi ausų̃ skolose parlindęs Kp. Jis, iki ausių išsižiojęs, žiopso žiūrėdamos KI109. Išlipė arklys iš balos šlapias lig ausų Rm. Buvom įsiraugę lig ausų (giliai įklimpę) Grg. Augustinas krūptelėjo, išraudo iki ausų J.Avyž. Lig ausų apsikrovęs knygomis . Darbo iki ausų̃ Jnš.
kaĩp už ausiẽs (ausų̃) greitai, noromis (suvalgyti, išgerti): Jam tik duok gerti – meta kaip už ausiẽs Kp. Išmetė kaip už ausių̃ (greit išgėrė) Ds. Vakare tėvas tą košę išmetė kap už ausies BsV264. Pietūs kaip už ausiẽs nuėjo Jnš. Kiek čia tų žuvų išvirei – kap už ausiẽs nuėjo Dsm.
nė ausų̃ nelezginti visai neklausyti: Sakiau anam, kad eitų pri darbo, o ans nė ausų̃ nelezgina Grg.
nors į aũsį dė́k švelnus mielas: Toks geras, kad nors ausiñ dėk Ds.
nuo ausiẽs kir̃sti gražiai kalbėti: Ką, vage, kerta nuo ausies, kaip koks tarytum prabaščius Ašb.
pìlnos aũsys apie daug prisiklausiusį: Mano ausys būdavo pilnos [pasakų] Jrb. per (pro) ausìs negirdomis: Ką tu man pakalbėjai, tai man nuejo per ausìs Lp. Viskas praeina pro ausis Jnš. Sakyk jam nesakęs – nuleidžia pro ausìs! Jnšk.
zuĩkio ausìs Dr bot. konvalija, pakalnutė.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • ausis — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Auris ryšiai: platesnis terminas – jutimo organai siauresnis terminas – išorinė ausis siauresnis terminas – vidinė ausis siauresnis terminas – vidurinė ausis …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • ausis — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. Auris ryšiai: platesnis terminas – jutimo organai siauresnis terminas – išorinė ausis siauresnis terminas – vidinė ausis siauresnis terminas – vidurinė ausis …   Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas

  • ausis — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Auris ryšiai: platesnis terminas – kaukolė …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • ausis — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. Auricula ryšiai: platesnis terminas – pradinis vaisiaus laikotarpis …   Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas

  • ausis — ausi̇̀s dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vartoti į ausis — statusas Aprobuotas sritis vaistų vartojimo būdai apibrėžtis Nurodymas vaistinį preparatą lašinti, purkšti, dėti, pūsti ar kitais būdais vartoti į ausis. atitikmenys: angl. auricular use vok. Anwendung am Ohr pranc. voie auriculaire šaltinis 1.… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • išorinė ausis — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Auris externa ryšiai: platesnis terminas – ausis siauresnis terminas – pirmasis ir antrasis rykliniai lankai siauresnis terminas – pirmoji ryklinė vaga …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • vidinė ausis — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Auris interna ryšiai: platesnis terminas – ausis siauresnis terminas – ausies duobė siauresnis terminas – ausies kapsulė siauresnis terminas – ausies plakodė… …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • vidurinė ausis — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Auris media ryšiai: platesnis terminas – ausis siauresnis terminas – antrasis ryklinis lankas siauresnis terminas – pirmasis ryklinis lankas siauresnis terminas – …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • išorinė ausis — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. Auris externa ryšiai: platesnis terminas – ausis siauresnis terminas – pirmasis ir antrasis rykliniai lankai siauresnis terminas – pirmoji ryklinė vaga …   Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.